Gražina Vitartaitė

Gražina Janina 1942 10 03Krekenava, lietuvių tapytoja. 1966 baigė Lietuvos dailės institutą (monumentaliąją tapybą), 1980–89 jame dėstė, Tapybos katedros vedėja; docentė (1986). 1997–2000 Aukštesniosios dizaino mokyklos Vilniuje direktorė. Nuo 1966 dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje (Austrijoje, Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Prancūzijoje, Vokietijoje); svarbesnės individualios: Vilniuje (1973, 1983, 1989–91, 1999–2002, 2006–10, 2012–13, 2016–17, 2019), Kaune (1983, 2006), Hamburge (2004, 2005).

Nutapė figūrinių (Nuojauta 1981), abstrakčių (Baltas kalėdinis žaidimas 2000) kompozicijų, peizažų (Obelys pavasary II 1983), natiurmortų (Erdvinis natiurmortas 1993). Vėlyvuosiuose peizažuose subtiliai poetiškai atskleidžiamas lietuviškos gamtos (Nemunas 2005, Alaušas 2007), daugiausia Baltijos pajūrio (Pavasaris prie jūros 1999, Didžioji kopa 2004, Krantas ir jūra 2005), savitumas, ypatingas atmosferos spindėjimas, atspindžių gausa ir šviesa, balto smėlio švytėjimas ir vėjo nugairintos, trapios augalijos tvirtumas. Apie G. J. Vitartaitę sukurtas dokumentinis filmas Vidinės laisvės link (2013, režisierius A. Tarvydas). Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, užsienio muziejai ir galerijos.