Vladislavas Rimantas Dichavičius

Vladislavo Rimanto Dichavičiaus – dailininko ir fotomenininko gyvenimo ir kūrybinės veiklos APRAŠYMAS Vladislavas Rimantas Dichavičius gimė 1937 m. kovo 1 d. Kelmės valsčiaus Grimzelių kaime ūkininkų šeimoje. Būsimas menininkas, būdamas 8 metų amžiaus, kartu su tėvais ir seneliu ištremiamas į Sibirą prie Uralo, į Permės sritį. Pakeliui į tremtį miršta motina, vėliau senelis ir tėvas. Rimantas liko vienas ir pateko į vaikų namus. Po šešerių metų į Sibirą atvažiavo teta, pasiėmė jį ir dar du lietuvių vaikus našlaičius, ir parsivežė į Tėvynę. Grįžęs iš Sibiro, Rimantas prisiglaudė Šiauliuose pas tetą, pradėjo lankyti rusišką mokyklą. Vėliau jį globojo vyresnysis brolis Jonas, išvengęs tremties. 1952–1957 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Baigė pedagoginį skyrių, su tapybos specializacija. 1957–1963 m. studijavo grafiką Vilniaus dailės institute. 1963 m. dėstė M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje grafikos specialybę. 1964–1968 m. – žurnalo „Moksleivis" meninis redaktorius. 1969–1978 m. – leidyklos „Mintis" meninis redaktorius. Dar jaunystėje įsigijęs motociklą, važinėdavo po kaimus, miestelius ir fotografuodavo portretus, senus etnografinius kaimo vaizdus. Vėliau jis prisipažins: „Man įdomu fotografuoti. Žmogaus akį turi užgauti kažkoks keistas nekasdieniškas daiktas. Kai visur matai tą patį, tai beveik jau nieko nebematai. Pakabintas paveikslas gražu, bet jo atsiradimo procesas – dar įdomiau". Taip gimė kelių tūkstančių Lietuvos etnografinių fotografijų rinkinys. Vėliau susiformavo ir jo garsusis ciklas ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ. R. Dichavičius yra Lietuvos dailininkų sąjungos narys (nuo 1965 m.), Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys (nuo 1970 m.), Tarptautinės fotomenininkų federacijos (AFIAP) narys (nuo 1994 m.). Jam suteikta – Nusipelniusio meno veikėjo vardas (1987 m.), Osetijos-Alanijos Respublikos nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas (2004 m.). Jis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2003 m.). Fotografiją R. Dichavičius pavadino aistra – tai, ką matai, norisi parodyti ir kitiems. Kruopštaus ir atkaklaus darbo dėka jo sustabdytuose kadruose šiandien galime pamatyti ne tik senojo Vilniaus vaizdus. Pirmieji jo kūrybinėje biografijoje reikšmingi darbų ciklai – fotografijų parodos LIETUVOS ETNOGRAFIJA (1969 m.) ir FORMŲ PASAULYJE (1970 m.). Nuo 1978 m. menininkas pasirenka laisvo kūrėjo kelią, dirba meninės fotografijos, tapybos, knygų iliustracijos, reklamos, dizaino ir leidybos srityse. Jo aktų fotografijos albumas ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ (1987, 1988, 1989, 1990 m.) sukėlė įvairiopą reakciją, kartu ir milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų sąjungoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kt. Tai buvo netikėtas ženklas, – pirmą kartą ne tik fotografijos mene buvo sugriautas nuogo moters kūno, kaip kažko gėdingo ir nepriimtino sovietiniam piliečiui, tabu. Fotoalbumo ŽIEDAI TARP ŽIEDŲ nespalvotoje fografijoje išaukštinta jaunystė, jos grožis, laikinumas ir trapumas. Menas, meninė kūryba visada yra subtilus procesas. Akto žanre (Niu) jis ypač jautrus ir subtilus – čia galioja rašyti ir nerašyti moralės ir estetikos dėsniai. Šiame subtiliame žanre R. Dichavičiaus darbai išlaikė visus aukščiausius kriterijus. Jo paroda „Žiedai tarp žiedų" apkeliavo visą buvusią Sovietų sąjungą ir daugelį Europos šalių, taip pat JAV – Čikagą ir Los Andželą. O jo fotografijų albumas, tuo pačiu pavadinimu, buvo pakartotas net keturis kartus. Jį įsigijo daugelis šalių, tarp jų Kinija. Menininkas, išaukštinęs moters kūną ir suteikęs jam sakralumo prasmę, gyvenime ir mene tebeieško naujų estetikos pojūčių ir formų. Dar vienas jo albumas (fotomontažai) - VIZIJOS (2006 m.), kuriame susipynusi fotografija ir grafika bei kiti kūrybos žanrai, kur didžiąją dalį sudaro itin plastiškai pateikti gamtos formų ir jų fone žavios jaunystės atvaizdai, tarsi apibendrinti moteriškumo simboliai. 2004 m. Rimantas Dichavičius sudarė, parengė spaudai, apipavidalino ir išleido Baltijos šalių dailininkų kūrybos almanachą „Baltic Art". Tai unikalus, Europoje neturintis analogų tokios apimties šiuolaikiškas, modernus meno leidinys, sulaukęs pripažinimo, pristatytas tarptautinėse knygų mugėse. Autorius buvo numatęs šio almanacho tąsą – parodyti mus supančiam pasauliui aukščiausius Lietuvos meno pasiekimus, o iš mūsų kaimynų perimti visa, kas reikšmingiausio jų kūryboje. Dailininkas intensyviai dirbo toliau, viešojoje erdvėje pasirodė fotoalbumai-kalendoriai TALENTU ir ŠIRDIMI, M. K. ČIURLIONIS ir ŠIANDIENA (1997–2003 m.). Tai didelio formato ir puikios poligrafijos leidiniai apie žymiausius visų profesijų Lietuvos dailininkus. Autorius pagerbė ir parodė daugiau kaip šimtą dailininkų ir jų kūrybą. Mūsų meniniame gyvenime labai reikšmingomis tapo monografijos apie dailininkų kūrybą: ŠARŪNAS SAUKA (2001 m.), ANTANAS KMIELIAUSKAS – tapyba, grafika, skulptūra, freska (2001, 2003 m.), aukštai įvertintos tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje, ALGIMANTAS ŠVAŽAS (2014 m.).